Ką daryti, kad konfliktai nesibaigtų skyrybomis?

Pora sprendzianti konflikta lovoje

Ant suoliuko sėdi jie – is ir ji. Jie ginčijasi. Iki skausmo įsitempdami, žiūrėdami vienas į kitam į akis ir matydami ten visatos priešą.

Tonas vis kyla: jie net patys to nesupranta, kad pusė parkelio girdi, kas vyksta poros gyvenime. Vienas papučia lūpas ir nusisuka, kitas puola aiškintis ir dar bando tuščiai įrodinėti… Continue Reading →

Tęsinys: Skyrybos. Kaip netraumuoti vaikų ir ištverti patiems?

divorce1

Originalus straipsnis čia – 15min.

Šiandien tęsiu temą, kaip padėti vaikams išgyventi tėvų skyrybas, ką svarbu žinoti, kad jų dar labiau netraumuotumėte.

Pasakę vaikui apie skyrybas, stenkitės jį kuo daugiau palaikyti. Įsigilinkite į tai, ką vaikas nori pasakyti, klauskite, ką jis jaučia, aktyviai klausykitės – nepertraukite jo, atspindėkite jam jo išsakytus jausmus, nesistenkite jų keisti, priešingu atveju vaikas prisiims atsakomybę už jūsų jausmus arba užsisklęs. Mažesni vaikai kartais sunkiai randa žodžių savo jausmams išsakyti, padėkite jiems rasti tuos tinkamus žodžius, atspindėkite jam tai, ką matote iš jo elgesio ir nuotaikų. Continue Reading →

Straipsnio kopija: tėvų skyrybos – kaip apsaugoti vaikus?

Difficult choice
Originalus straipsnis čia – 15min.

Dažnai sulaukiu skaitytojų klausimų, ką ir kaip daryti, kad jų vaikus mažiau traumuotų skyrybos. Kaip jiems tinkamai apie jas pranešti, ką sakyti ar sakyti tiesą? Kaip juos gali įtakoti tai, kad jie kartais gyvens tai pas mamą, tai pas tėtį. Manau, kad šių klausimų bus ir ateityje, tad nusprendžiau parašyti apie kiek įmanoma „sveikesnį“ tėvų išsiskyrimą, jei jis nebeišvengiamas.

Tėvų skyrybos visada yra be galo skausmingas ir sunkus išgyvenimas tiek patiems tėvams, tiek vaikams. Šį patyrimą lydi nerimas, sumaištis, kaltė, bejėgiškumas, neviltis, pyktis, apmaudas.

Visgi labiausiai šioje situacijoje yra pažeidžiami vaikai – tėvų skyrybas jie priima labai asmeniškai ir dažnai yra linkę visą atsakomybę už jas prisiimti sau. Neretai vaikai mano, kad jei jie būtų geresni, daugiau klausytų tėvų, nesudarytų jiems tiek rūpesčių, šie tikrai nesiskirtų, todėl jaučiasi kalti. Taigi, besiskiriantiems tėvams svarbiausia užduotis turėtų būti kuo labiau emociškai apsaugoti vaikus ir sugebėti iškelti vaikų interesus aukščiau už savo neigiamus jausmus.

Trauma vaikams yra neišvengiama bet kuriuo atveju, bet ji gali būti daug mažesnė, jei skyrybos ir pranešimas apie jas vaikams vyks mažiausiai juos skaudinant ir padedant jiems įveikti šį smūgį. Jūs negalite apsaugoti savo vaikų nuo neigiamų jausmų, tačiau galite pagelbėti jiems lengviau pereiti šį skausmingą laikotarpį.

Pasakyti vaikams, kad skiriatės, turėtumėte tik tada, kai jau aiškiai apsisprendėte, kad išsiskirsite. Vaiką labiausiai traumuoja nežinia ir nuolat kintančios jo gyvenimo aplinkybės. Jei vieną dieną nusprendėte skirtis, kitą diena manote, kad norite gyventi kartu, o po savaitės – vėl skirtis, akivaizdu, kad dar ne laikas kalbėtis su vaikais.

Prieš pokalbį su vaikais turite būti priėję bendrą susitarimą, ką konkrečiai jiems sakysite ir smulkiai aptarę visą skyrybų eigą bei dalykus, susijusius su vaikais. Jūsų požiūriai nei pokalbio metu, nei po jo neturėtų skirtis.

Nusprendę, kad gyvensite atskirai, turėtumėte vaikui pranešti apie tai iš anksto. Vyresniems vaikams apie tai turėtumėte pranešti bent mėnesį iki atsiskyrimo, jaunesniems turėtų užtekti poros savaičių. Visai mažiems (metų – dviejų) vaikams užteks savaitės – tokio amžiaus vaikučiai dar nepilnai suvokia laiką, tačiau svarbu, kad jie su šia žinia apsiprastų. Net jei vaikas nemoka kalbėti – pasikalbėkite vis viena – emociškai jam bus daug lengviau.

Geriausia, kad pasakytumėte apie tai vaikams kartu su sutuoktiniu. Vaikams yra saugiau matyti, kad net tokiu metu tėvai gali kooperuotis. Toks tėvų elgesys suteikia vaikams viltį, kad ir ateityje tėvai bendraus ir rūpinsis jais kartu. Kita vertus, svarbu nekurstyti vaikų lūkesčių, kad kada nors vėl būsite kartu.  Galima pabrėžti, kad nusprendėte rimtai, tačiau viską darysite kartu jų gerovės labui. Jei nėra įmanoma, kad pokalbyje dalyvautų abu tėvai, reiktų, kad kiekvienas iš tėvų pasakytų vaikams apie skyrybas.

Pokalbiui pasirinkite tokį metą, kad nebūtumėte apriboti laike, pavyzdžiui, savaitgalį. Nes jeigu jums po to reiks išbėgti į darbą, o vaikui eiti į darželį ar mokyklą, būsite įsitempę ir gali pritrūkti laiko „išbūti“ su vaiko jausmais.

Jei jūs nusprendėte, kad jūsų santykiai nebeturi ateities, vaikams reiktų labai aiškiai pasakyti, kas įvyko. Jie turi žinoti tiesą, kas atsitiko. Nereiktų jų apgaudinėti, kad, pavyzdžiui, tėvelis kuriam laikui išvažiuoja arba laikinai pagyvens atskirai ir pan.

Apie skyrybas vaikam pasakykite paprastai ir suprantamai, nenaudodami painių paaiškinimų.  Tarkime, galite pasakyti: „mudu su mama nebegyvensime kartu, nes nuolat kivirčijamės.  Mes rūpime vienas kitam, tačiau gyventi kartu nebegalime“.

Būtinai pasakykite, kad vaikai dėl tokio jūsų sprendimo yra nekalti, net jei jums atrodo, kad jie taip nemano ir patys vaikai neužsimena apie tai. Kaip ir minėjau, vaikai dažnai linkę prisiimti atsakomybę už tėvų skyrybas. Taipogi vaikai turi suprasti, kad jie nieko negali padaryti, kad jus priverstų pakeisti savo sprendimą.

Pasiruoškite pačioms įvairiausioms vaikų emocinėms reakcijoms arba jų nebuvimui, jei vaikas patirtų emocinį šoką. Tai – normalu. Gali praeiti tam tikras laikas, kol vaikas supras situaciją, neskubinkite įvykių. Priimkite visus vaikų jausmus: pyktį, liūdesį, išgąstį, kurie šiuo atveju gali būti labai stiprūs. Leiskite jiems verkti, šaukti, kaltinti, nesutikti, atsiriboti nuo jūsų, klausinėti, kas jiems rūpi, bei paskatinkite juos pačius kalbėti ir reikšti jausmus. Žinoma, kalbėdami apie skyrybas ir patys nebūsite linksmi. Leiskite vaikui suprasti, kad ir jums nėra linksma, kad jūs stipriai išgyvenate, galbūt liūdite, jums apmaudu arba labai dėl to apgailestaujate, tačiau patikinkite, kad tai ne jų kaltė.

Vaikams natūraliai gali kilti daug klausimų, tad pasistenkite į juos visus atvirai ir sąžiningai atsakyti. Tai darydami, nekaltinkite vienas kito, net jei skyrybos vyksta dėl kieno nors iš jūsų kaltės, pavyzdžiui, neištikimybės. Detalėmis galėsite pasidalinti vaikui suaugus, o kol kas, turite išlaikyti vieną bendrą frontą.

Taip pat vaikams papasakokite naujus jų gyvenimo pokyčius – kas keisis, o kas ne.
Neperkraukite jų informacija, tačiau papasakokite svarbiausius pokyčius. Paaiškinkite, kaip pasikeis vaikų gyvenimas: su kuo jie gyvens, kur gyvens, ar vaikai gyvens tame pačiame bute, lankys tą pačią mokyklą/darželį (beje, geriau, kad pastarieji nesikeistų) ir pan. Pasikalbėkite su vaikais apie visus momentus ir praėjus dar kiek laiko.

Bus tęsinys.

Kaip porai suderinti skirtingus seksualinius poreikius?

seksuali moteris ir susikaustes vyrasKiekvienoje poroje bendras seksualinio libido lygis dažnai keičiasi arba svyruoja: neretai santykių pradžioje pora išgyvena tarsi Rojaus – medaus kopinėjimo – laikotarpį, kai jie tiesiog tirpsta viens nuo kito ir liepsnoja ugninga aistra vienas kitam, nori mylėtis net keletą kartų per dieną, vėliau gi paprastai nežemiška aistra atslūgsta ir ateina ramesnis metas ar net visiškas štilis. Dar po kurio laiko aistra gali vėl sugrįžti. Visgi nereta situacija, kai vienas tampa šaltesnis, abejingesnis seksui, o kitas nori mylėtis taip pat dažnai kaip ir anksčiau.

Paprastai, kai partnerių konstitucinis seksualinis poreikis yra panašaus lygio, nei vienas to nesureikšmina, tačiau kai šie poreikiai labai išsiskiria, tai tampa tikrai nemaža problema, paprastai abiems kelianti didžiulį nepasitenkinimą. Kaip gi susiderinti? Ką daryti?

Continue Reading →

Šeši porą griaunantys dalykai, kuriuos dauguma laiko norma

bad-loveBuvimas kartu dėl vaikų
Dažna ir skaudžiausiai atsiliepianti vaikams klaida. Nebegalėdami sutarti ir būdami nelaimingi kartu, tėvai nusprendžia – dabar jie bus kartu dėl vaikų, aiškindami, jog skyrybos traumuos vaikus.

Kodėl tai žalinga?
Vaikai labai stipriai jaučia atsakomybę už tėvų santykius. Visa, kas vyksta šeimoje, vaikas traktuoja kaip savo paties poelgių pasekmes. Tikra tiesa – skyrybos traumuoja vaikus. Dar stipriau juos traumuoja du nesutariantys tėvai. Tokioje šeimoje vaikai neša tėvų santykių sėkmės naštą, šiems įsitraukus į tarpusavio vaidus ir nebematant kaip vaikai tai išgyvena.

Ką daryti?
Du, atskirai gyvenantys, tačiau laimingi tėvai – daug kartų geriau nei gyvenanatys kartu ir nelaimingi. Tokiam rezultatui reikia pastangų – sugebėti išsiskirti taikiai ir ramiai, išlaikant pagarbą vienas kitam. Svarbiausia suteikti maksimalų saugumą vaikui, nuolat priminti jam, kad tai ne jo kaltė: “mamytė ir tėvelis tave mylės taip pat kaip ir anksčiau.” Čia svarbiausia, kad abu tėvai būtų emociškai prieinami vaikui (vaikams). Continue Reading →

Skirtis ar tuoktis?

to marry or notSveiki. Su savo draugu susipažinome prieš 6 metus – kartu studijavome universitete. Įsimylėjome ir neužilgo apsigyvenome drauge. Dabar, nors mes jau esam pakankamai subrendę kaip pora ir daug laiko prabuvę kartu, mūsų ryšys yra keistai įstrigęs tarp sprendimo arba tuoktis, arba kiekvienam pasukti savais keliais. Staiga, po tiek metų, pasidarė nebeaišku, kodėl mes esam kartu, pradėjo lįsti įvairios smulkmenos, kurias anksčiau sugebėdavome išspręsti, o dabar iš karto kyla siaubingi konfliktai. Atrodo, kad abu esame užjautrėję iki negalėjimo ir beprotybės. Maniau, ilgainiui viskas atsistos į savas vietas, charakteriai apsišlifuos, ir mes smagiai atšoksime savo vestuves, bet dabar viskas atrodo beviltiškai, tarsi pagrindas būtų išslydęs iš po kojų.Patarkite, ką daryti: ar numoti į ranka į tiek laiko kurtus santykius ir bandyti kurtis atskirus gyvenimus, ar įmanomi kažkokie būdai ištrūkti iš viso šito nesibaigiančio pykčių maratono? Ačiū už skirtą dėmesį. Augustė

Sveika, Auguste. Ačiū, kad kreipiatės. Visiškai suprantama, kad labai norisi, jog viskas eitųsi sklandžiai ir ilgas jūsų gyvenimas kartu su draugu būtų apvainikuotas vestuvėmis, visgi akivaizdu, jog šiuo metu jūs nesate pasiruošę santuokai. Iš kitos pusės, numoti ranka į tiek metų kurtus santykius ir pasukti savais keliais būtų perdėm radikalu ir kategoriška. Tokių svarbių sprendimų kaip šis nevertėtų priimti iš pykčio pozicijos. Išsiskirti visada spėsite. Continue Reading →

4 požymiai, signalizuojantys, jog poros santykiai gęsta

breaking coupleJis (susiraukęs): „Tu visada palieki man neplautų indų krūvas!“

Ji: „Negi tu manai, kad dirbti ir dar gaminti taip paprasta?“
Jis: „Tu nedirbi visą savaitę, kaip aš!“
Ji (beveik rėkdama): „Lyg tu juos tvarkytum?! Kiek aš turiu prašyti tavęs išnešti šiukšles? Kol prasmirsta visi namai.“
Jis (staiga atsistoja ir pradeda kilnoti nešvarias lėkštes): „Bet aš jas vis dėl to išnešu! O tu niekada neplauni tų suš…. indų! Kam tau reikia tiek lėkščių, kai gamini? Visiškai apie mane negalvoji!“
Jis paima pirmą pasitaikiusią lėkštę ir įmeta ją į šiukšlių kibirą tardamas: „Taip bus paprasčiausia. Dabar turėsiu motyvacijos išnešti šiukšles.“

Kaip manote, ar šiai porai lemta likti kartu ar ne? Viską lemia tai, kas vyks po keleto sekundžių.

Continue Reading →