Kaip porai suderinti skirtingus seksualinius poreikius?

seksuali moteris ir susikaustes vyrasKiekvienoje poroje bendras seksualinio libido lygis dažnai keičiasi arba svyruoja: neretai santykių pradžioje pora išgyvena tarsi Rojaus – medaus kopinėjimo – laikotarpį, kai jie tiesiog tirpsta viens nuo kito ir liepsnoja ugninga aistra vienas kitam, nori mylėtis net keletą kartų per dieną, vėliau gi paprastai nežemiška aistra atslūgsta ir ateina ramesnis metas ar net visiškas štilis. Dar po kurio laiko aistra gali vėl sugrįžti. Visgi nereta situacija, kai vienas tampa šaltesnis, abejingesnis seksui, o kitas nori mylėtis taip pat dažnai kaip ir anksčiau.

Paprastai, kai partnerių konstitucinis seksualinis poreikis yra panašaus lygio, nei vienas to nesureikšmina, tačiau kai šie poreikiai labai išsiskiria, tai tampa tikrai nemaža problema, paprastai abiems kelianti didžiulį nepasitenkinimą. Kaip gi susiderinti? Ką daryti?

Pirmiausia, žinoma, svarbus abiejų partnerių noras susiderinti bei meilė vienas kitam. Jei pastarųjų nėra, nelabai čia ką ir pakeisi. Jei mes kažko labai norime ir mylime savo partnerį, paprastai visada atsiranda išeičių, kaip gi spręsti neatitikimus.

Atrodytų geriausias būdas yra atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis, bet neretai pokalbis pasirodo tuščias ir beviltiškas reikalas, nes jis tik padidina įtampą poroje, o  kiekvienas ir toliau laikosi įsikibęs savo pozicijos.

Paprastai tas, kuriam sekso reikia mažiau, po tokių pokalbių tik dar labiau užsiblokuoja (“tau tik tas ir galvoj” arba “aš, matyt, kažkoks nenormalus, nevisavertis, kad man nesinori mylėtis”), o tas, kuriam norisi sekso dažniau – dar labiau nusivilia, jaučiais negeidžiamas, nenorimas ir atsiduria tarsi prašančiojo pozicijoje, kuri iš esmės yra žeminanti.

Labai svarbu žinoti, jog partneriai, turintys skirtingus seksualinius poreikius, paprastai turi ir skirtingą požiūrį į seksualinius santykius: jie mylėjimusi suteikia skirtingą reikšmę ir vertę. Žmonės, kurių seksualumas yra aukštas, nepasimylėję vos keletą dienų, jaučiasi nelaimingi, suirzę, nors ir kaip jie mylėtų savo partnerį.  Tuo tarpu tie, kurių seksualinis libido yra žemesnis, patys retai kada pajunta stiprią aistrą ar neatidėliojamą troškimą mylėtis, jiems seksas nėra toks reikšmingas ir gyvybiškai būtinas kaip pirmiesiems. Galbūt jiems daug svarbesnės kitos gyvenimo sferos arba – tiesiog intymumas, fizinis artumas, prisilietimai, emocinis artumas. Svarbu abiems partneriams tą žinoti ir atsižvelgti vienam į kitą.

Seksualesniam partneriui šiuo atveju reikėtų imtis daugiau iniciatyvos ir paieškoti rakto į partnerio seksualumą.  Jam tereikia būti kantresniam ir atkaklesniam, nes tam, kad mažiau seksualus partneris pajustų geismą, reikia šiek tiek daugiau laiko ir galbūt verta įdėti daugiau pastangų.

Galima pabandyti nustatyti, kada ir kur gyvenimo draugas yra labiau nusiteikęs seksualiniam intymumui: dieną, vakare, ryte, savaitgaliais, kai nereikia niekur skubėti ir nelaukia jokie ypatingai rūpesčiai, o gal išgėrus taurę raudonojo vyno… Gal jis ar ji labiau susijaudina ne lovoje, o vonioje, virtuvėje, sandėliuke..? Gal po ypatingos vakarienės, gero koncerto, spektaklio, filmo, o galbūt kelionių metu?

Partnerį, kurio seksualinis poreikis yra žemesnis, svarbu įvesti, įtraukti į erotinę atmosferą, sužadinti, sugundyti, padėti jam (jai) nusiteikti seksualiai.

Svarbu žinoti, jog žmonės, kurių libido nėra aukštas, paprastai gali mėgautis seksu ne ką mažiau negu nuolat išalkusieji ir norintys mylėtis praktiškai visada, kai būna pakankamai įsiaudrinę. Jiems tiesiog reikia daugiau laiko įsivažiavimui, nusiteikimo. Galbūt galėtų padėti švelnus, o vėliau – lengvai erotinis masažas, panaudojant specialų aliejų, galbūt stimuliuojanti, pakelianti tonusą aromaterapinė vonia, į kurią kartu atsigultumėte. Taip pat labai veiksminga priemonė – kartu pažiūrėti erotinį filmą. Tikrai nesiūlau vulgarios pornografijos, kuri gali tik suerzinti ar net supykdyti. Taipogi galima drauge pavartyti kokį nors gražų erotikos albumą – dabar išleista tikrai daug leidinių su įvairiomis erotinėmis nuotraukomis ir iliustracijomis.

Partneris, kurio seksualinis poreikis yra mažesnis taip pat gali pasistengti dėl savo seksualiojo gyvenimo draugo: tarkim, paieškoti būdų, priemonių, kurie nuteikia erotiškai: įsivaizduoti ką nors seksualaus, nusipirkti erotiškus apatinius, paskaityti erotinę literatūrą, pasižiūrėti porno vaizdelių… Galų gale, jei jis (ji) jaučiasi abejingas mylėjimuisi, juk visada galima patenkinti savo antrąją pusę ir kitais būdais. Visada gelbėja oralinis seksas, rankos, o kai kurios poros tą sprendžia dar paprasčiau-partneris, kuris nori mylėtis, tiesiog masturbuojasi, žiūrėdamas ar liesdamas savo ne visai nusiteikusį seksui partenerį, beje, kartais tai gali nemenkai įaudrinti ir pora vis dėl to pasimyli…

Taigi, tikrai yra įvairių nesuderinamumo sprendimo būdų ir išeičių, ką galima daryti, kad abi pusės būtų patenkintos. Svarbu jų ieškoti ir norėti jas rasti :) Būkite laimingi!